- streikininkas
- streĩkininkas, -ė smob. (1) NdŽ, DŽ1, streikiniñkas (2) DŽ, NdŽ, KŽ; Ser streiko dalyvis, streikuotojas: Streikininkai vieningai nutaria tęsti kovą sp. Kapitalistams, dvarininkams ar buožėms tuoj ateina į pagalbą valdžia, areštuoja streikininkus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.